Baldinių audinių gamyba

2011-12-01

Audinių gamyba - labai sudėtingas technologinis procesas. Norint išgauti galutinį produktą, gaminys privalo praeiti sudėtingą gamybos kelią. Galutiniam rezultatui įtaką daro daugybė įvairių veiksnių tokių kaip, pirminės medžiagos, dažai, audinių apdailos metodai ir t.t. Nesiginčysime, kad gauto produkto savybės priklauso nuo pirminių medžiagų ir dažų kokybės. Audinių gamyba formuoja šiuos rodiklius: higienos, estetikos, atsparumą plyšimui ir įvairioms deformacijoms, atsparumą dilimui ir skalbimui, jautrumą šviesai, o taip pat mikroorganizmų poveikį ir t.t. Nepaisant to, kad pastaruoju metu parduodami nenatūralūs sintetiniai audiniai, tačiau gaminant tekstilę ir drabužius, privalumas visuomet buvo, yra ir bus skiriamas natūraliems audiniams. Lyginant sintetinio pluošto audinius su natūraliais, jie pasižymi ypatingomis stiprumo ir elastingumo savybėmis. Sintetinio pluošto audinys beveik nesiglamžo. Tačiau tokios medžiagos neturi higroskopinių savybių, todėl drabužiai, pagaminti iš sintetinių audinių, pasižymi menkomis higieninėmis savybėmis. Dėl šios priežasties, audiniai dažniausiai gaminami iš mišrių pluoštų, pavyzdžiui sintetinio pliušo langų ir vilnos pluošto. Daiktai pagaminti iš natūralaus šilko ir medvilninių audinių labai tinka kaitriu oru. Kaip gaminamas audinys?

Audinių gamyba apima keletą etapų. Audiniams, gaminamiems iš pluošto, reikalingas nuoseklus natūralių žaliavų apdorojimas, kuris pradedamas nuo siūlų verpimo. 

Siūlų verpimo procesas susideda iš daugybės skirtingų operacijų. Pluoštas, patenkantis tekstilės įmonėms, būna tvirtai supresuotas į gniutulus, todėl juos reikia išpurenti ir iškedenti. Purenimo ir kedenimo proceso metu, iš pluošto būtina išgauti ilgą, tvirtą, nenutrūkstamą siūlą. Norint tai padaryti, pirmiausia, visi pluoštai suskirstomi į mažus kamuolėlius, kurie vėliau būna sumaišyti ir išvalyti nuo įvairių šiukšlių. Tokiu būdu išgaunamas vientisas pluošto sluoksnis, kuris vadinamas drobe. Drobėje visi pluoštai išdėstyti chaotiškai, mažų gabalėlių pavidalu. Tada drobė užvyniojama ant ridinio ir tokiu būdu padaromas rulonas. Po formavimo, jis nukreipiamas į specialias karšimo mašinas, kuriose jį padalija į atskirus pluoštus ir išvalo nuo įvairių nešvarumų likučių. Šio proceso metu susidaro karšimo juosta - puri pynė. Karšimo juosta nukreipiama į šukuotuvę, kurioje tampa vientisa juosta. Šukuotinė juosta išsiskiria iš kitų juostų tuo, kad gali tiesiai ir lygiagrečiai paskirstyti pluoštą. Toks pluoštas kokybiškesnis, kadangi jo sudėtyje nebelieka jokių nešvarumų likučių. Šukuotinių juostų dėka, tempimo, ploninimo ir susukimo proceso metu, išgaunami pusverpaliai. Paskutinis žingsnis audinio gamyboje - pluošto verpimas. Specialiose verpimo mašinose pusverpaliai suploninami iki trijų šimtų kartų ir atliekamas galutinis sūkis. Tokiu būdu išgaunami verpalai.

Po ilgo verpalų ruošimo proceso seka audimo procesas. Audimas - tai procesas, kurio metu iš siūlų, audimo staklėmis gaminamas audinys, tam tikra tvarka supinant dvi statmenas siūlų sistemas - išilginę (metmenis) ir skersinę (ataudus). Tokios dvi nyčių sistemos vadinamos ataudais ir pagrindu. Norint išgauti audinį, reikia sustiprinti verpalus, nes audžiant staklėmis metmenys tampomi, lankstomi, todėl dyla ir gali trūkinėti. Norint išvengti verpalų trūkinėjimų, jie turėtų būti aukštos kokybės, patikimi ir patvarūs. Dėl šios priežasties verpalams atliekamas specialus procesas, kuris vadinamas šlifavimu. Šlifavimo metu verpalai padengiami specialia lipnia emulsija, kuri vėliau išdžiūna. Ataudų siūlai pervejami į talpesnes, dažniausiai kūgines rites, pašalinant ydingas siūlų dalis.

Apdailos procesas - galutinis procesas tekstilės gaminių gamyboje. Audiniai iš natūralių pluoštų atlieka daugybę operacijų apdailos procese, pavyzdžiui, virinimo. Virinimo operacija vykdoma norint pašalinti riebias medžiagas. Dažymas, piešinių spausdinimas, paviršiaus šiaušimas, datavimas - audinio apdorojimo procesas, kurio metu garo būdu sumažinamas susitraukimas. Po apdorojimo medžiaga tampa tinkama siuvimui ir kirpimui.